Kiekvieno
mūsų kelias -
Gudriojo
Odisėjo;
Kada
pašaukia pareiga,
Įsėdame
į savo laivą
Ir į
kelionę plaukiame.
Palydi tik
sirenos
Ir tarp
uolų aukšta banga,
Nulaužia
audros stiebą
Ir išmeta
į krantą,
Kur
svetima kalba...
Suprantame
tik žodį:
Amžinas
likimas -
Vis būti
kelyje,
Jei laukia
pasiilgusi
Mama,
žmona.
Oi,
kartais atsisėdame
Sustojame
pusiaukelėje,
Kai
vienaakis gaudo,
Po
vilnomis pasislepiame,
Bet
grįžtame namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą