Atsiminimų
knygos
Man
nereikia atsiversti,-
Stovėjau
ir tą naktį su visais,
Mačiau:
riedėjo tankai
Ir tunelis
drebėjo,
Kaip
verkė, meldėsi šimtai.
Paskui
nusišvietė padangė
Ir šūvių
papliūpos,
O
pranešėjas net prie Seimo šaukė:
- Žmones
šaudo,
Tankais
traiško,
Greitoji
veža sužeistuosius,
Laukime,
važiuos čionai !
Kai kitą
rytą, švintant,
Sutikau
savuosius,
Jie sakė
buvo ir tenai:
Drebėjo
lūpos, rankos,
Ką matę
pasakojo,-
Šalia –
kraujo klanai.
Tik kūdikį
gali apgauti,
Bet mes
užaugę,
Turime
vaikus, vaikaičius
Ir
pasakosime TIESĄ,
Kol gyvi
bus pelenai.
Tu -
TSRS,
Tu mus
žudei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą