Mintys

Savo minčių

Nerakinu, nesaugau,-

Jos skirtos tau

Ir eina per pasaulį,

Tarsi druska ir duona

Labai brangiems svečiams.

Einu pakrante,

Žarstau baltą smėlį

Ir jam sakau:

- Priimk mano žodžius,

Kaip gintaro gabalėlį,

Jis skirtas tau.

Miške tylu,

Kada nutyla vėjas,

Beržų girelėje mąstau:

„ Kas būtų, jei čia nečiulbėtų

Paukščių trelės“...

Nutiltų miškas,

Nešauktų Ėglė,

Nerinktų gintarėlių,

Ant rankų nesūpuotų Drebulės,

Visų sūnų,

Kurie užaugo jūroje,

Bet pasiliko žemėje

Ir skirti tau...