Reginutei

Paskęsta vakaras

Į naktį tylią

Ir žvaigždės įsižiebia;

Tai tu – mano likimas,

Mano žvaigždė bemiegė.

Kelelis, smėliu pabarstytas,

Net juodą naktį šviečia...

Vaikystė – vis balta,

Jaunystė dūzgia,-

Tarsi bičių spiečius...

Dabar matau žvaigždes -

Jos rudenėjant ryškios,

Renku paskutinius lapus

Ir pagal jas sudėstau...

Čia - šienpjoviai,

Toliau ir ratai,

Į juos ir atsisėdu,

O kasdieninė duona

Ant geltonų ajerų

Taip kvepia, spindi,

Kai abi mes esame drauge,

Žvaigdžių apšviestos...