Užuojauta. Mačionys.

Užuojauta liūdintiems Mačionių kaimo žmonėms

Šiandien į dangų

Kilo angelas,

Jis nunešė ir sielą...

Oi, taip jaunas kilo,

Paliko žemėje gyventi

Ir šeimą mielą,

Draugus, drauges

Ir kaimas tarsi ištuštėjo.

Paliko tik viltis,

Kai skambės vyturio giesmė,

Kad susitiks jie kažkada,

Kai bus tam laikas,

O tučtuojau - ir Vėlinės.

Per žemę ėjo pranašai

Ir jie tenai nuėjo,

Kur šviečiasi viltis,

Kad ir visus priims,

Atsiras vietos giesmei vyturėlio...

Dabar tik sukalbėkime maldas,

Kurios priklauso:

„Amžinąjį atilsį“

Prieš visas Vėlines.