Naktis –
Tamsos ir
miego karalystė,
Kai
spaudžia smilkinius,-
Tai
gniaužtai ir viltis,
Kad
greitai ateis rytas
Ir tamsą
išsklaidys...
Mėnuo
apeina ratą
Saulei iš
paskos
Ir
pasakoja, ką pamatė
Per visą
naktį,
Lig
aušros...
Viena
žvaigždė pamilo,
O kitą
jis atstūmė
Ir seka
nuo pradžios:
Ištikimybė, buvus ar nebuvusi,
Tik žemei
reikia
Dar vienos
marčios...
Prašvito
ir lašai pabiro,
Kaip
deimantinės ašaros,
Naktis –
įsivaizduojama ramybė,
Priglausk
saulutę,-
Ji paguos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą