Aš –
senas vilkas
Ant aštrių
uolų
Ir mano
gultas nesaugus,
Jauni
pasipuošė gultus,
Kiekvienas
turi ir vaikų...
Aš –
senas medis
Ir ola man
prie šaknų,
Ten senas
vilkas
Susiranda
sau namus.
Sustaugia
vėjas pusnyje...
Gal vilko
balsą užgožė?
Deja...
Jinai - iš
pat gelmių,
Kur mano
šaknys
Nuo senų
laikų...
Aš –
pasaka sena,
Kurios net
vadovėlyje nėra.
Dabar tik
atsiversk
Pageltusius
lapus,
Kur staugė
vilkas
Ant
Vilnelės, prie Neries...
Gal jis
nubus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą