Raudonas vynas

Žiūrėdama į saulę

Pasukau į vakarą,

Kur už arimų -

Miškas ir dangus;

Raudonais pirštais

Kažkas paklebeno

Ir mano vartelius...

O kitame krašte -

Vakarė,

Įsimylėjusi visus,-

Kas tiktai vyno taurę

Iš gaisų įpylė,

Išgėrė iki dugno

Paskutinius lašus...

Nusišypsojo mėnuo,

Tarsi iš bedugnės išvadavęs,

Nugraibė net purslus.

Kas tokią laimę davė,

Kad išbuvau laisva

Nuo visų rūpesčių?..

Dabar net naktimis

Į saulę vis žiūriu.