Septyniasdešimt
-
Gražus
jubiliejus,
Tolygu,
kad septynerių,
Kada
mokyklos duryse stovėjau
Su baltais
kaspinais,
Kuriuos
mama užrišo
Iš
kraičio skrynios -
Jau
paskutinius...
Dabar
dėkoju ir priklaupusi
Kalbu
maldas,
Kad ji
kasmet palaimintų
Mano
kelius...
Oi, ji
mane paliko
Septyniasdešimt
tik devynerių...
O kiek man
liko?
Palaimink,
Dieve, tuos,
Kuriuos
turiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą