Užuojauta

Tu gyvenai trumpai,

Bet nuveikei už šimtą metų:

Eilėraščiai ir karpiniai,

Madų salonai

Tavo sukurtais

Drabužiais pasipuoštų;

Skaniausi valgiai

Mums visiems ant stalo tinka.

Tu viską palikai,

Tik savo skausmą nunešei,

Kuris dar skamba

Mūsų širdyse...

Nuo to ilgai neišsivaduosiu.

Koks žodis tiktų

Tavo artimiesiems,

Kuriuos mylėdama

Tokias kančias kentei?

Tik būkite atidūs,

Būkite ir paspirtis visiems,

Kas dabar plaukia

Į tyrą amžinybės uostą...