Praregėjimai

Onutė

Kiekvienas rudens vėjo gūsis -

Šiurpus ir šaltas -

Nukrės lapus,

Numes...

Ateis žiema,

Tada takelis baltas

Apklos žemės dėmes...

Ant jos krūtinės augu,

Atsigeriu iš jos,

Prie šaltinio priklaupus

Palaiminimo laukiu,

Kaip iš dangaus

Aušros...

Kiekvienas žodis šaukia,

Kiekvienas glosto plaukus,

Kada mintis atplaukia

Ant žydinčios bangos,-

Visi žiedai nuvystų,

Jei nepalaistyčiau...

Pavasario sulauksiu,

Ledus išplausiu

Ir gėlę pasodinsiu:

Žaliuos, žydės

Ir vėl nudžius...