Metinės

E. Žvironienei

Koks juodas varnas

Skrenda ten, aukštai...

Gal debesėlis baltas

Uždengs ir pasakys,

Kad dar ne laikas...

Visi, kas turi atmintį,

Prisimena tą laiką,

Kai vyrą laidojai,

Paskui ir sūnų -

Pasviro kryžius,

Ir gėlių puokšte

Tu savo dalią pridengei.

Tik taip retėja debesys,

Kai angelo sparnai

Tas properšas uždengia...

Lietus už lango

Ir rudens rasa šalta,

O skamba varpas:

Bažnyčioje klausau mišias,

Nes A+A jiems kalba.