2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Saulės zuikučiai



Prisikelia diena,
Saulės pažadinta,
O mes – tik jos vaikai,
Kurie pamatę
Spindulio zuikutį
Ištiesiame rankas.
Kol ne vėlu,
Pakalbiname,
Nes bus šešėlio virpesys,
Jis nusitiesia rudenį,-
Nusigręžia nuo saulės,
Ilgėja kojos
Ir brenda jau į vakarą
Gana skubiai...
Pro debesų didžiulius kalnus
Toks mėlynas dangus aukštai;
Ilgiuosi vėl pavasario,
Nors prieš akis ilga žiema,
Šešėliais apsikaišiusi,
Ant balto sniego,-
Kaip mano plaukai.
Oi, akyse saulės zuikučiai...
Juk matai?



Komentarų nėra: