Prie viešo
kelio auga
Daug
medelių -
Vieni čia
atvežti,
Kiti tik
perkelti iš miško,
O beržas
už visus gražesnis,
Nes baltas
jo liemuo,-
Kaip
kelrodė žvaigždė nušviečia
Kelius į
tėviškę...
Kokie
laukai,
Arimai
platūs
Ir duona
visada skalsi;
Eini į
tolumas,
O dar
toliau ir platumos
Ir medžiai
auga stipresni -
Tai
ąžuolas ir uosis,
Liepa ir
eglė -
Poroje
visi.
Kokius
medžius mes pasodinsime,
Tokia bus
mūsų ateitis.
Oi, žemė
Lietuvos bus visada sava,
Labai
graži...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą