Sudegęs medis

Ateina vasaros kaitra

Po pirmo saulės pabučiavimo

Ir sausas medis dega,

Nuo pirmos kibirkšties,

Nuo pirmo neatsargaus žingsnio,

Labai žemiško...

Kai siaučia vėjas,

Neša pelenus

Ir po audros skraiste

Nukrenta lietaus lašas,-

Kaip vienas šauksmas:

- Tu esi sudegęs!

Lieka tiktai stuobriai,

Akiduobės pajuodusios

Ir nebėra šakų,

Kurios paglostytų jau seną...

Iš žalių lapų medis

Ir stiprių šaknų

Stiprybę semiasi.

Kas lieka,-

Tai tik pakura ir neilgam,

Paskui nėra net pelenų,

Kurie patręštų nederlingą žemę.