Dešimt
vaikų,-
Tarsi
Dievo įsakymų -
Mylėti
artimą,
Kaip pats
save
Ir
kiekvienam po kąsnį
Atlaužti
savyje.
Vaikai
turi vaikus,
Jie tavo
kraujo lašas,
Gyvybės
upeliukas nuo širdies
Ir tavo
medžio šaknys plačios,
Kai dar
turi ką
Jau į
svečius pasikvietusi,
Su jais
drauge susėdusi
Kalbėti
ir kalbėti...
Apie savo
vaikystę
Ir buvusią
jaunystę,
Kuri vis
būna
Ne saldi
visiems...
Dabar –
tavo ruduo,-
Kaip
spanguolinis tortas,
Ilgiausių
metų,
Išminties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą