Ačiū už šią dieną

Šiandien pasikalbėjome

Geriausios jaunų dienų draugės,-

Tarp mūsų nėra paslapčių,-

Kaip augome iki pilnametystės,

Ką valgėme parėjusios vėlai iš darbo,

Ką ir avėjome

Net per žiemos šalčius,

Kaip pačios siuvome ir nėrėme

Iš senų skarmalų,

Tarsi iš nieko sau rūbus.

Ir viską mes mokėjome -

Nuo siūlo iki kailių

Ir kitokių apdarų.

Bet į žiemos pusnis žiūrėjome

Kaip į stebuklą,

Kai žiba ant jų tūkstančiai žvaigždžių,

Kaip girgžda baltas sniegas,

Mergaičių rūtų vainikėlis,

Nepaliestas iki vestuvių

Rankų nešvarių.

Ir verkėme, ir juokėmės

Iš buvusių savo svajų...

O išsirinkome sau vyrus

Nepasakysiu, kad geriausius,

Nes buvo ir gražesnių,

Bet be piršlių.

Baigiau mokyklą,

Visos išsiskirstėme,

Kaip eglės tarp klevų...

Oi, po kiek metų susitikome,

Bet likome dar prie svajonių,

Jau kitų:

Sulauksime ir provaikaičių,

Kurie jau nematys

To pokario ir tų laikų.

Dar ačiū tau, likime,

Kad liko tiek šiltų jausmų...
Ir ko dabar verkiu?