Kariai ir sesės

Kaip jauni ąžuoliukai

Iš mažytės gilės auga?

Kur jų tėvai ir protėviai?

Gal kitame miške,

Gal kur palaukėje?

Pavasarį du lapai

Ir visai greta,-

Lyg kryžiumi paženklinti,-

Prasikala rausvi,

Paskui tik dažosi žaliai,

Kaip ir visi suaugę...

O ten, toli toli -

Jau ąžuolų girelė;

Suošia vėjas,

Lapus sklaido...

Nulaužė sesės šakeles,

Nupynė ir vainiką,

Kad grįžusius karius papuoštų

Už metus užtarnautus...

Kas tie vainikai?

Tik garbė ir priedermė,

Jeigu širdyje žaizdos...

Ar imtum šautuvą,

Ar eitum tu kariauti?