Keliai
kryžiuojasi kaip kryžius
Ir kojos
eina,
Nes
ilgesnis tau,
Mano
mažyti,
O aš jau
parėjau...
Parodžiau
ir erškėtrožių vainiką,
Kad
pasirinktum sau,
Koks
kelias ir į kairę suka,-
Jis prie
širdies arčiau,-
Ji plaka,
plaka, spurda
Lyg
paukštelis,
Bet tėvo
dešinėje,
Kur kas
saugiau...
Pakibo
mėnuo virš galvos
Ir
pjautuvas prie kojų -
Tiek žemės
niekad nemačiau:
Žolė
nenušienauta,
Kyla
vasarojus,
O saulė
šviečia į akis,
Net
apakau....
Ariau ir
sėjau, šienavau,
Nepastebėjau
kryžkelės,
Kai rudenį
pasveikinau...
Tas pats
bus tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą