Gimtinė –
ne tiktai namai,
Bet
miškas, kelias
Ir dangus,
Kur
debesys kasdien kiti,
Tik sa
pati saulė.
Imu
saujelę lapų -
Klevų ir
beržų,
Liepos
prie tako...
Tiek daug
žilvičių
Vis prie
vandenų,
Srove
teškena upė,
Surišau
nosinėje
Keturis
mazgus,
Kad
prisiminčiau ir visų vardus
Nuo par
vaikystės
Iki šių
dienų,-
Kaip tik
aukštaičiai šneka;
Jau
daugelio ir negirdžiu,
Bet varpas
Visada
atsako...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą