Nupjoviau
karklą,
Susukau
dūdelę
Ir dūdavau
melodiją
Pavasario
lengvai,
Kol
nemačiau,
Kad liko
randas ir kraujuoja ,
O po žieve
- nudirti ratilai...
Nutrūksta
piemenėlio giesmės,
Kada
našlaitį pamatai,-
Jo keliai
visada dulkėti,
Nuplyšę
autai,
Purvini
marškiniai...
Tada
prabyla karklas,
Upelis ir
miškai,
O ant pušų
šakelių
Gegutės
barška auskarai...
Kas vanago
nematęs,
Sušunka iš paskos:
- Ten jis
nuskrido, gaudo,
Našlaičiais
liks vaikai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą