Rudenėlis

Saulutė ritasi pro žemę

Kaskart žemiau, žemiau

Ir aš ranką prispaudžiu

Prie krūtinės savo

Stipriau, kaskart stipriau...

Seniai klausiau ,

Kaip klykia gervės

Ir žąsų virtines aukštai mačiau;

Praskrido ir linkėjo,

Kad būtų man geriau, šilčiau...

Pasilikau prie savo namo,

Iš naujo dirvą suvarpiau,

Prie beržo svyruonėlio

Prigludusi

Saulę matau.