Paskutinis žiedas

Kai daug žiedų,

Renkuosi tą, vienintelį,

Kuris vėliausiai žydi,

Pirmi – vaikystė,

Dar nematę vėjo

Ir ankstyvų šalnų...

Oi, kaip palangėje pražydo

Visas kupstas,

Išsikerojo didelis jurginas -

Bekvapis, bet labai gražus...

Spalva jo keičiasi

Kiekvieną mielą dieną:

Atsisuka į saulę

Ir nulinksta vakarop,

Lietus nuprausia viršūnėlę,

Jaunystės svajos tirpsta

Ir daina be žodžių

Iš lūpų prasiveržia nejučiom...

Apsižvalgau po kiemą,

Kad jau ruduo atėjo

Ir lietaus lašas papuošė

Baltą galvą galop...

Ko pravirkai,

Gražuoli mano žiede?