Miške

Tamsus eglynas, išlakus,

Viršūnėmis dangų parėmęs;

Išaugtų viršum debesų,

Jei nelinguotų jo šakų

Pribėgęs vėjas...

Beržų pavasarį sula

Po lašą teka

Iš nulaužtų šakelių

Ir limpa skruzdės,

Pirmą nektarą geriančios...

Atidavė ir savo dalią

Garbanotas klevas,

Paskui pražydo medumi,

O po to ir sužaliavo...

Renku žiedus geltonus,

Atrodo, saulė teka...

Oi, eglės stovi, kaip stovėjusios,

Tik karti smala teka,

Prilimpa kritęs šapas...