Giminėms

Iš mažų upeliukų

Net Šventoji alma:

Nuo Elmės, Strėlupio

Ir Varis prie šalies,-

Tarsi graži mergelė,

Kuri jaunikį renkasi

Iš daugelio,

Bet vienas – iš širdies.

Vaikystės pėdos įsispaudžia

Į pievą, vandenį,

Net ant akmens žibės,

Kada prikals mažą lentelę

Ir parašys,

Kad liūdi giminės...

Iš daugelio rasos lašų,

Nukritusių ant lapų,

Pakyla debesėlis baltas

Ir platumas apžvelgia,

Kas gyvas teka,

Kas jau niekada nebetekės...