Menas - suspėti

Saulėtekis auksinis danguje,

O pievos žalios žalios;

Nusivalau į rasą kojas

Ir bėgu per nukritusius lapus,

Kad jie čežėdami primintų,

Kaipgi auga duona,

Vasarojus...

Siūbavo varpos,

Kaip saulė geltonos,

Dabar ražiena nuskusta,

Tik liko usnių ūsai dygūs,-

Lyg neskusta barzda...

Oi, nesuspėjo,

Nes arė dirvą iki vakaro

Ir sėjo, sėjo, sėjo...

Stanislovas A.