Kilkim

Palikim rytdienai

Gerus žodžius,

O šiandien

Ašarą nubraukim

Už tuos, kas jau

Nebekalbės daugiau

Ir mūsų net į trobą

Nepašauks jau...

Bet vis dar klaus

Jo balsas iš aukščiau

Ir pasakos, šauks,

Kad eitume taku,

Kuris atves greičiau

Į mėlynąjį aukštį,

Kur skrenda paukštis -

Mūsų mintys baugščios...

Visi turėtų pamatyti,

Iš kur dega švyturys,

Kada pakilsime į aukštį.

Tik savo pėdų nepalik,

Kurios į žemę

Jau giliai įaugo -

Kilkim.