Skristi

Nenoriu grįžti

Į tokį pasaulį,

Iš kur pakyla paukštis

Jau parištais sparnais...

Gyvenimas - tik vienas;

Jis mano, tavo – mūsų

Ir tęsiasi ilgai,

Kartais trumpai...

Negalima gaišuoti

Ir miegoti užsimerkus

Su atkištais delnais,

Kad kas pribertų

Deimantų ar aukso,

Tik žodį kas įkeltų -

Skambų, laisvą,

Neparištais sparnais...

Nenoriu, oi, nenoriu,

Kad svajos virstų

Pilkais pelenais.