Miškai ir pievos po žiemos
Pakeičia
savo rūbą,
Noriu
ir aš į žemę būti panaši,
Tūkstantį
spyglių pakeitusi
Ir
vėl žaliuoju miško vidury…
Darželiuose
rasoti lapai
Nuostabių
bijūnų kyla,
Žiedai
marguoja sodo patvory,
Suknelėje
– jų spalvos,
Prijuostėje
– baltosios lelijos,
Skarelė
ant galvos puošni…
Kvepėsiu
rožėmis, narcizais,
O
pakalnutės – prie alyvų,
Pavasaris
– jaunystės svaigulys,
Žiūrės
bernelis – dyvų dyvai,
Kokia
aš nuotaka patraukli.
1 komentaras:
NUOSTABU, ONUTE
Rašyti komentarą