Voratinkliai
– nežymus,
Kitaip
į juos ir musės nepatektų,
Voras
vis pina, pakabina,
Virves
nutiesia netgi naktį...
Paskui
jau vaikus peri,
Ant
kupros nešioja,
Kad
nieko nematytų,
Niekur
nepabėgtų,
Vienos
būtų laikysenos,
Kryželiais
nugaras pažymi,
Maldelę
sukalba prieš naktį...
Visi
vienodo plauko,
Taip
nežymūs,
Kada
atsiskiria šeimyna,
Mažytes
museles vėl gaudo
Netgi
juodą naktį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą