Maištauja visi, kas
netingi,
Nes tai – pavasario
eiga,
Kai keičiasi upelių
vingiai,
Pražysta netgi šluota
surišta...
Prie inkilų kariauja
žvirbliai, –
Varnėnų išmesta iš jų
gūžta, –
O giesmių jie negirdi
Ir tupiasi kitur su savo
pačia...
Prie kaminų buriuojasi
Neramios kuosos;
Kada gi baigsis žiemos
šiluma
Ir dūmtraukis nustos
garuoti,
O stagarų visur yra lig
soties,
Bet anglimis vis smirdina,
Užkimšime...
Pavasarį maištauja
Netgi varlės,
Kai tvenkinys prie kelio,
–
Išeini pasivaikščioti
Ir po ratu,
Vajė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą