Dažnai taip darosi
graudu,
Kada žinia ar laiškas
Per vėlai ateina;
Įstringa ašara aky,
O širdyje kažkas
suvirpa...
Kol jaunas, tol gali
Nueiti tolius ir sutikti
draugą,
Priminti ir kitam,
Kad dar esi prie kelio,
Lyg liepa prisiglaudusi,
Į saulę linkstanti...
Nužydi medis,
Lieka pumpurai,
Atauga sėklomis arba
ūgliais lapoja,
O tavo rankos ir darbai
Priklauso tik nuo tavo
kojų...
Prisėdu sau pakelėje,
O laikas jau prošal
risnoja,
Tiktai jaunystės
atgarsiai
Pasiekia vyturio giesme,
Iš kur Elmė pavasariais
Nuo Elmiškių putoja...
Žinau, ateis žiema,
Nutils ir jos daina,
Bet net ir baltas apklotas
primins
Takus mergaičių
ilgakojų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą