Išsivadavimas

Graži pasaulyje darna,

Kai turi paukštis

Du sparnus, kaip mes rankas,

Kada ištiesiame į dangų

Ir skleidžiasi žiedai – malda,

Kad visada, net ir po mūsų,

Būtų pakartotas

Dievo vardas ir valia:

Pirma buvo mintis,

Po jos – dar žodis

Ir iš chaoso gimė visata,

Kūrybinis procesas...

O amžinybėje ribos nėra,

Nėra nė laiko pakartoto,

Tik mūsų galvoje

Vis nuolatos chaosas,

Nes turime gyvenimą,

Kuris netobulas, deja.

– Tokia Dievo valia, –

Pasako žmogus maldoje,

O jo mintis pakimba danguje,

Tada ir atsiranda

Du nedalomi pasauliai, –

Naktis – šviesa....

Oi, kokie vakarai

Ir toks svajonių ryto grožis.