2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Su duona ir druska



Visas pasaulis – tikra šventė,
Kai rankoje šakelė žydinti,
O viršum galvos – saulė,
Kuri pasveikina,
Taip keliasi rytais
Didžioji paslaptis...
Paskui diena prašvinta,
Danguje – spindesys,
Kuriam nėra lygių,
Nes ji – draugystė,
Visos žmonijos
Amžina viltis,
Kad saulė švies net rudenį,
Kada duona pakvips...
Su duona ir druska
Jau galima keliauti
Ir žiemą, per gilias pusnis.
Draugystė – rankos,
Kurios pasveikina
Visas šalis.





Komentarų nėra: