Visas pasaulis – tikra
šventė,
Kai rankoje šakelė
žydinti,
O viršum galvos –
saulė,
Kuri pasveikina,
Taip keliasi rytais
Didžioji paslaptis...
Paskui diena prašvinta,
Danguje – spindesys,
Kuriam nėra lygių,
Nes ji – draugystė,
Visos žmonijos
Amžina viltis,
Kad saulė švies net
rudenį,
Kada duona pakvips...
Su duona ir druska
Jau galima keliauti
Ir žiemą, per gilias
pusnis.
Draugystė – rankos,
Kurios pasveikina
Visas šalis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą