Lemtis - visiems

Kada paukščiui užauga plunksnos,

Ištiesina sparnus ir skrenda,

Jei neišmoksta šito meno,

Kad reikia suplasnoti

Ir nuo lizdo pasikelti,

Palieka jį netgi tėvai,

Nedaugel yra paukščių,

Kurie pavaikštinėja tik po žemę

Ir nepakyla viršum debesų...

Turiu tik vieną plunksną

Ir savo gyvenimą,

Pakylu vis nuo kasdienybės

Kiek aukščiau,

Bet pančioja sausa žolė,

Pernykštės išklampotos balos,

Tiesiu per jas ir paskutinį tiltą -

Baltą plunksną padedu, -

Tai mano darbo stalas,

Atsidūstu, kad ta lemtis

Yra visiems...