Didžiulė laimė –
nendrele siūbuoti,
Kol dar jauna, žalia,
O ežero didžiulis
plotas,
Kur nardo žuvys,
Vaikštai tada liauna
Jo veidrodiniame sapne;
Sugauni ir aukso žuvelę,
Nors ji tarnaus tik vieną
vasarą...
Tegu ir vakare,
Kai nusileidžia saulė,
Pradingsta sapno gelmėse
Ši nuostabi svaja,
Kad dar esi nendrelė,
Kuri liečia gelmes,
O kasos šildosi saulės
delne...
Aš visada linguoju,
Kai paliečia vėjas
Ir priplaka prie kranto
Baltas ir lengvas putas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą