Motinystė

Nuo pirmo klyksmo,

Kai įkvepiame orą,

Nuo pirmo skausmo,

Kai krenti į žemę...

Kur galima giliau?

Iki pačios jaunystės

Neišsipildančių svajonių

Vis pravirkstu...

Gyvena juk visi,

Kol gieda paukščių choras,

Kai žydi kiekviena gėlė,

Kol myli savo žmogų

Labiau, negu save,

Juokiesi ir verki...

Kada lazda tik padeda

Pareiti žemės slenkstį

Ir atsisėdu ant akmens,

Palenkiu galvą,

Kiek žemiau,

Prisimenu ir pirmą meilės šauksmą,

Tik tau nusišypsau...

Neverkite, mano vaikai,

Nes aš dabar dėkoju,

Kad gimdžiau,

Tada gyvenimą šaukiau...

Jūs man lig šiol vis reikalingi,

Tiktai dėl jūsų gyvenau.