Nebeteka sula,
Bet kvepia lipnūs lapai;
Žaliuoja beržas – visa
sveikata,
Kada palinksta šakos,
Nusvyra kasos –
Žiedų pilna viršūnė,
Į saulę atsukta...
Vaikštau mieste,
O pakelės – vieni
berželiai,
Lyg eina pas mane,
Kai papučia vėjelis,
Linguoja, supa ir varnėno
dainą,
Jai lenkiasi balta
vyšnia...
Jų niekas rudenį
nevalgo,
Nusiskina dabar kažkas
Ir statosi ant lango,
Kad ji kvepėtų
Ir primintų sodžių,
Iš kur visi keliavo su
manta...
Ateina žmonės
Ir dainos iš laukų
pareina,
Kvapai pasklinda
Ir vėl atgimsta
Mūsų Lietuva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą