Dainiui

Yra paukščiai skrajūnai,

Kurie kelią sužino, -

Jie skrenda,

Kur žemėlapių nėra,

Tik žvaigždės užsižiebia -

Didelės, oi, didelės -

Kaip akys mėnesienos šviesoje...

Tada ir ieškai

To vienintelio takelio,

Kuris per kalnus raitosi,

Tarsi ugnies šviesa:

Virš pamirštų griuvėsių

Tik svajonės perisi,

Nes vėl sugrįši sapnuose...

Kai pereini per kalnus,

Žavi žali slėniai,

Atsiremi į juos jau nugara, -

Už jos tavo gimtinė,

Amžina, kaip meilė

Senos motinėlės,

Be kelio grįžti

Tik pas ją...

O sūnūs skrenda

Vėl paskui tave.