Pražydo sodai
Ir miškuose balta, –
Pakrūmėse ieva
Paskleidė kvapą salsvą,
Nuo jo taip sukasi galva,
O iš dangaus kaitra
Paženklina lapus
Kiekvieno medžio
atskirai, –
Tarsi motulės rankos,
Kai siuva dukroms
sukneles,
Pakraščius neria
vąšeliu,
Krakmolu pastandina...
Praskleidžiu mėlynas
alyvų šakeles
Ir ieškau išsvajotos
laimės –
Čia dūzgia bitė,
Pasislėpusi kvapų
sraute,
Parodo, kad visas pasaulis
–
Vienas šešiais lapais
žiedas,
Jame – ir tavo laimė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą