Mindaugėlio proseneliai ten buvo ir siaubą patyrė.
Žemė prisimena,
Kilnojasi kapai,
Iš jų dar sielos
Šiandieną vis prabyla,
Prisimena visi,
Kieno šeimos nariai
Iš bado mirė.
Gyvi netgi negimę
To laiko vaikai
Ir nuo ligų be vaistų
mirę,
Seneliai ir tėvai
Nebe išgelbėjo savų,
Nes patys pakelėje
Buvo laidojami,
Be švento patepimo.
Po daugel metų
Saugo atmintį visi,
Kas grįžo į tėvynę,
Net nepalaidojo minties -
Atkurti paprastą,
Anų laikų iš Sibiro
žeminių,
Kad jas matytų tie,
Kurie jau Lietuvoje gimė.
Prisiliečiau tarsi prie
kryžiaus
Ir klausiu jūsų ir
savęs,
Ar esame laimingi,
Kai laisvę mylime
Savo Tėvynėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą