Kapų tyla,
Kur artimieji ilsisi,
Yra brangi vieta
Net ir be didelių
paminklų;
Užrašas skelbia,
Kad žemės kauburėlis,
Ant jo gėlė viena
Bus visada šventa,
Kol atmintis išsaugota,
Medelis oš šalia
Ir savo šaknimis
Arčiau bus prie tavęs...
Kiekvienas lapas -
Tai buvusi diena
Pavasario žiedai
Sumirga akyse
Ir krenta, susijungia su
žeme...
Tik saulė danguje
Šviesiausia žvaigždele
Užsidega lyg žvakė
Kiekvieną rytą
Amžina šviesa...
Oi, neskubėkime pas ją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą