Verbos

Kai laukiamas esi,

Gėle pražysti,

Darželis – siela,

Kurioje telpi,

Ir kvepia žiedas,

Kol dar mylimas esi...

Nužydi rudenį

Net žalios pievos,

Tada ir lauki

Tik rudens šalnų;

Ateinanti žiema

Užrašo ant plaukų,

Tarsi ant sniego,

Kad čia buvai,

Kai skynė žiedus

Tau visi...

Nepriėmiau nelaukiamo,

Nes visada žinojau,

Meilė – auksinio žiedo,

Ištikimos šeimos vertė –

Tai žalias karklas

Taip geltonai žydi...

Jis visuomet liks gyvas, –

Verbų penktadienį

Prisimenu, kad tu esi...