Kambarinė gėlė

Gėlė – tai tavo veidrodis

Ir tavo akys,

Kur krypsta ji,

Žiūriu labai rimtai,

Nes apvalus ir saulės takas,

Ji kas dieną paskui seka,

Bet ant palangės

Jai darosi per ankšta,

Pritrūksta meilės

Ir apkabint pavėlavai...

Prisėdu ir atsiremiu,

Matau tą patį vaizdą –

Aplink pilki namai

Ir siekiu akimis

Tik mėlyną padangę, –

Abi mes vienišos,

Bendri jausmai...