Miško kronika

Miške galingas ąžuolas,

Kai jį nuo vėtrų saugo

Aplinkui augantys,

Kad ir maži, palinkę,

Bet niekada nesnaudžiantys,

Nes miško gaidą derina

Paukščiai ir žvėrys,

Skrendantys ar bėgantys...

Ant vienos šakos tupi šarka,

O ant kitos – smalsus kranklys,

Abu jie žino naudą,

Kad vėjas yra kalbantis

Ir lizdus išdraskys,

Jei šakos nelaikys...

Dabar nakties šešėliuose

Pasislėpė kranklys

Ir laukia ryto vienišas, –

Taip visos nuoskaudos nuskris...

Galvoja šarka visą dieną

Ką šis darys,

Tada praneš naujieną,

Prie seno ąžuolo su ja pasidalys...

Šaka – tik triokšt,

Gal papūtė šiaurys?