2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

MES




Mes – paprasti skrajūnai,
Kelionių amžinų
Neramūs paukščiai,
Audrų klajūnai,
Raibos antys,
Perintys ant vandenų,
Iš kur gyvybė atsiranda
Lizde pavasarinio šauksmo,
Jisai iš pat gelmės
Iš žemės vidurių...
Pakyla tik į dangų,
Kad ir vėl apžvelgtų,
Kokia jinai graži,
Ir krenta atgalios lašai,
Prisotinti šiltos saulės, –
Tarsi parašo,
Kad žemėje viskas gerai...
Mūsų gelmė – tai mintys;
Po lašą trykšta,
Kai jas užrašai,
Kad niekada nesentų
Ir skiltų paukščiai,
Skambėtų giesmės vyturių
Aukštai aukštai...









Komentarų nėra: