Medžiai nesvarsto,
Kodėl vėjas pučia -
Jie geria vandenį
Iš gilumos versmių,
Šaknis įleidžia,
Viršūnes iškelia
Ir stojasi kaip mūru
Su daugybe žiedų...
Vėjas šakas klebena,
Vieną kitą laužia
Ir bėga per laukus,
Jam kelią vėl pastoja
kalnas,
Apaugęs lyg barzda
Daugybe medžių išlakių;
Pasiaus ir bus ramu.
Pavasaris –
talentingiausias dailininkas,
Kol dera visos spalvos,
Piešia žaliuoju
pieštuku.
Pasaulis visas margas,
Kai šiltai šypso saulė,
Kiekvieną medį puošia
dailiai,
Visų lapus išmargina
Plačiuoju vėjo
teptuku...
Yra vienintelė spalva –
Rausva pavasarinė meilė,
Kuriai net vėjas
nebaisus,
Švelnesnė už visus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą