2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis

Trupantis akmuo



Viskas pasaulyje
Vis keičiasi ir mainosi;
Nėra daiktų, o tuo labiau žmonių,
Be kurių žemė neapsieitų...
Ir mes tokie,
Juk esame pamainomi,
Kai nėra išeities,
Geriau gyventi atskirai
Nuo pertekliaus kitų...
Tokia mintis ateina,
Kai pamatai paukščių būrius,
Kurie padangėje vora praskrenda -
Vienas vedlys,
O kiti stengiasi neatsilikti nuo visų.
Ateina laikas,
Kai akmuo subyra,
Kiečiausios uolos virsta
Nuo aukštų kalnų,
Tada girdžiu jų aidą,
Širdis sustingsta,
Bet laiko laikrodis
Vienodai ciksi smilkiny:
Skubu, skubu, skubu...
Gyvenimas - tai trupantis
Akmuo.




Komentarų nėra: