Dažydami Velykoms
kiaušinius
Vis prisiminkime pyragą,
Koks bus tas baltas
Vaišių stalas nuostabus,
Kada drauge pavalgys...
Pavasarį kiaušinių –
į valias
Ir laikas į dirvą
paberti
Dar užsilikusius aruode
Gelsvus grūdelius,
Kad iš jo augtų
Naujos varpos...
Visi brandūs grūdai –
Vienos šeimos vaikai
Jau po pasaulį
išsibarstę,
Ar pagalvojo apie tai
Juos sėdami tėvai,
Kad nebesės drauge
Net per Velykų šventę...
Renku žodžius,
Pyragą suraikau,
Jau suberti į prijuostę
grūdai,
Arimais pareinu
Vis tais pačiais keliais,
Atsiremiu po valgio
Į bendrą šventės
stalą,
Linkiu, kad niekas
nepavargtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą