Nereikia
pasiduoti
Vienišumo
jausmui,
Kada yra
šeima,
Nors
vienas jos narys;
Žmogus
Yra tik
lizdo paukštis,-
Bus laikas
ir kitas atskris.
Tada
apglėbiame pasaulį
Ir saulė
tampa švyturiu.
Ką nešame
ant rankų,
Tas grįžta
ir į širdį,
Tiktai
atverk duris.
Nepasiduok
ir vizijos apgaulei,
Kada vis
kirba
Gilumoje
mintis,
Kad aplink
– dykuma,
Kur
tupiasi erelis,
Yra kita
pastogė,
Kur perisi
balandžiai,
Burkuoja,
myli,
Kiek
leidžia išmintis...
Gyvenimas
– ne vienišas,-
Dainą
papildo vienas,
Kitas,
trečias
Ir choras
girdisi
Toli,
toli, toli...
Nusiramink.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą